Vietos politikas turi dirbti biržiečiams

Iki rinkimų į savivaldybių tarybas liko kiek daugiau negu pusmetis. Šie rinkimai bus ypatingi - jie vyks dar nepasibaigusios ekonominės krizės metu. Sunkmečiu, net ir tie žmonės, kurie pablogėjimo nejaučia, jautriau reaguoja į vietinės ir centrinės valdžios veiksmus. Vieni ieško kaltųjų dėl savo bėdų, kiti reikalauja konkrečių veiksmų gyvenimo pagerinimui, treti, deja, jų yra mažiausiai, patys stengiasi kurti savo gerbūvį.
Rajono politikams šiuo laikotarpiu nebeužtenka pakilnoti rankas per tarybos posėdį ar gražiai pakalbėti. Kiekvienam asmeniškai reikia imtis konkrečių veiksmų, gerinant rajono ekonominę padėtį arba siūlyti idėjas, kurias realizavus, bent dalies biržiečių gyvenimas gerėtų. Svarbiausia, be abejo, nepriiminėti sprendimų, kurie dar labiau pablogintų padėtį.
Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vienas iš krizės padarinių - sumažėjęs vidaus vartojimas. Tai reiškia, kad mūsų rajono gamintojai ir prekybininkai (vietos verslininkai) gauna daug mažiau pajamų, tuo pačiu mažėja ir įplaukos į rajono biudžetą. Ūkio atsigavimo paspartinimui didžiausią įtaką, be abejo, turi ir turės Europos Sąjungos parama ir racionalus jos panaudojimas. Tačiau ir patiems reikia galvoti inovatyviai.
Manau, kad šiuo atveju įmanoma susieti du visiškai neadekvačius dalykus – patriotizmą ir vartojimą. Todėl pernai, su grupele bendraminčių, nutariau, kad diduma mūsų atostogoms skirtų pinigų turi likti Biržų rajone. Atostogas leidau Biržų krašte, važinėdama dviračiu, pirkdama iš vietos prekybininkų, amatininkų. Tą planuoju daryti ir šiemet.
Beveik visi jau užmiršo šūkį „Pirk prekę lietuvišką“, tad norisi pasiūlyti panašų - „Išleisk pinigus Biržuose“. Sunku atsisakyti viliojančių pasiūlymų gana pigiai pailsėti arčiau ar toliau esančiose šalyse, bet ir mūsų krašte kiekvienas gali surasti širdžiai mielą vietą ar maršrutą. Gal tai ir nedidelė paspirtis verslininkams ir biudžetui, bet jei tai darytume kiekvienas, naudą pajustume.
Daug rajono gyventojų maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų, tačiau dauguma, deja, jais apsirūpina didžiuosiuose prekybos centruose. Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, kitose Europos šalyse gausu smulkių maisto produktų gamintojų, kurie perdirba savo ūkyje užauginamą žaliavą ir šviežią produktą (pieną, varškę, sūrius, mėsą ir kt.) realizuoja arba savo namuose, arba kooperatinėje prekyvietėje. Lietuvoje prasidėjęs ūkininkų turgelių vajus, turėtų greitu laiku pasiekti ir Biržus. Tam, kartu su Biržų rajono šeimos ūkių sąjungos nariais, dėjome daug pastangų. Svarbu, kad rajono valdžios lėti „apsisukimai“ nesugriautų gerų iniciatyvų. Taip pat labai svarbu, kad kaimo verslo plėtrai gauti milijonai neišgaruotų visokiems „dangui šildyti“ projektams, o būtų panaudoti ten, kur neš tiesioginę naudą mūsų rajono gyventojams.
Atsigaunant aplinkinių valstybių ekonomikoms, didėja eksportas, kurio nemažą dalį sudaro žemės ūkio produkcija. Tai skatins maisto produktų kainų augimą ir jau dabar tai akivaizdžiai matyti. Praeitą žiemą Rusijoje saugyklose sušalo nemažai daržovių. To išdava - ten mėgstami svogūnai Lietuvoje per trumpą laiką pabrango trigubai. Kokia išvada? Visomis išgalėmis reikia skatinti mūsų krašto ūkininkus ne tik auginti, gaminti maistinę žaliavą, bet ir ją perdirbti ir pateikti vartotojui kaip galutinį produktą. Vyriausybė, ypač Žemės ūkio ministerija, tam sąlygas sudarė kaip niekad palankias. Kaimo plėtros klausimais suruoštoje konferencijoje Lazdijuose, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius visų rajonų atstovus kvietė aktyviau įsijungti į įvairias kaimo rėmimo programas, nebijoti įdiegti naujoves. Dabar supaprastintos paramos formos, kuriomis gali pasinaudoti smulkieji ir vidutiniai (šeimų) ūkiai. Socialdemokratų valdymo laikotarpiu visa tai buvo palikta nuošalyje. Be gerai besiverčiančių šeimos ūkių Lietuvos kaimas pasmerktas.
Mums, politikams, privalu sudaryti sąlygas, kad kokybiški maisto produktai kuo lengviau pasiektų rajono gyventojus. Tikiuosi, kad tai padės padaryti jau minėtas ūkininkų turgelis.
Tikrą, atsidavusį savo kraštui, politiką žmonės turi pažinti iš jo konkrečių darbų, o ne pagal jo prabangius džipus, aukštas pareigas, sumas banke. Kaimo žmogus žino - jei karvei uždėsi auksinį lenciūgą, ji nei pieno daugiau pradės duoti, nei bus laimingesnė už savo drauges su geležiniais.

Naujos idėjos atveria naujas galimybes.

Manau, kad šiandien dažnas jaunas ar vyresnio amžiaus, linkęs daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, kelionei renkasi automobilį, bet ne dviratį, o apie vaikščiojimą pėsčiomis nėra ką ir bekalbėti. Žinoma,visa tai atsiranda dėl smarkaus gyvenimo tempo, darbų gausos. Visdėlto, galima surasti be jau įprastų judėjimo formų - važinėjimo dviračiu, bėgiojimo ir pan. - ir kitokių, ne tik naudingų kūnui, bet suteikiančių gerų emocijų. Gera idėja - aukso kainos verta. Tuo įsitikinau, išgirdusi vieno Biržų skyriaus tarybos nario garsiai pasakytą mintį surengti bėgimo atbulomis varžybas Biržuose. Iš pradžių tai atrodė kaip kažkoks pokštas, bet pasiklausius idėjos autoriaus, mano nuomonė pasikeitė. Bėgti atbulomis ne tik įdomu, patiriama teigiamų emocijų, bet ir organizmas išjudinamas nuo kasdienės rutinos. O patirtas savotiškas stresas, žmogui tik į naudą, nes adrenalino dozė veikia teigiamai. Todėl džiaugiuosiu Biržuose gegužės 15 d. surengtu pirmuoju Lietuvoje bėgimo atbulomis čempionatu, kurio dalyviai ir prizininkai buvo apdovanoti TS-LKD Biržų skyriaus įsteigtais medaliais ir taurėmis. O pačios varžybos sulaukė ne tik vietinės, bet ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio. Kitąmet turbūt Biržuose surengsime pirmąjį Lietuvos bėgimo atbulomis čempionatą, o tai suteiks mums ir Biržams naujas galimybes.
Mąstau. Būtina palaikyti geras idėjas, nors jos iš pradžių atrodytų keistos. Naujos idėjos atveria naujas galimybes.

Ar rajono valdžiai rūpi vietos verslininkai?

Biržų rajono verslo informacijos centro (VIC) veikla nepatenkinti nei vietiniai verslininkai, nei jo dalininkas - LR Ūkio ministerija. Puiki proga Biržų smulkiems ir vidutiniams verslininkams susilaukti realios pagalbos, pradedant ir vystant savo veiklą, atsirado dar praeitais, 2009 metais, kai Ūkio ministerija nutarė įsteigti viešąją įstaigą „Eksportuojančioji Lietuva".

Ministerijos vadovai buvo nusiteikę VIC'ų veiklą pakeisti iš esmės, nes, anot „Verslo žinių", „Verslo informacijos centrai ir Verslo inkubatoriai nebeatlieka joms skirtų funkcijų: pirmieji tapo priebėga savivaldybių merų giminaičiams, o antrieji užsiima vien pigių patalpų nuoma".

Biržų rajone veikiantis Verslo informacijos centras, įsteigtas 2003 m. kovo 3 d. ir išsikėlęs skambius tikslus - prisidėti prie Biržų rajono socialinės ir ekonominės plėtros, prie naujų verslo subjektų steigimo rajone, ugdyti verslumą, padėti jau esantiems verslo subjektams plėtoti savo veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir kt., - iki šiol vykdo veiklą, kuri apsiriboja tik įvairių kursų, seminarų ir kt. renginių organizavimu. Šiais metais rajono biudžete jo veiklai skirta 19 tūkst. litų.

Tuo tarpu įsteigtos VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" misija - verslo auginimas ir eksporto skatinimas, pagalbos teikimas tiek steigiant įmonę, tiek jai augant iki eksportuojančiosios statuso, konsultacijos, teisinė pagalba, paskolų ir kitos paslaugos.

Praeitų metų birželio mėnesį Ūkio ministerija savivaldybėms pasiūlė apsispręsti, kokį verslo rėmimo modelį rajonų vadovai pasirinks ateityje. Dauguma rajonų savo, kaip VIC'o dalininko, teises perdavė Ūkio ministerijai, kiti, taupydami lėšas, juos sujungė su Turizmo informacijos centrais. Beveik visi VIC'ų vadovai paruošė projektus, pagal kuriuos užsitikrino finansavimą.

Tačiau nei Biržų rajono savivaldybės, nei Biržų rajono VIC'o vadovai laiku nepadarė nieko, kad šis klausimas būtų išspręstas vietos verslininkų naudai. Tik šių metų sausio 27 d. rajono savivaldybės taryba priėmė nutarimą, kuriuo savo, kaip VIC'o dalininko, teises perdavė Ūkio ministerijai. Aišku, tai buvo pavėluotas sprendimas.

Paprašius vietos verslininkams, ėmiausi spręsti šį klausimą. Įtikinėjant LR Seimo Ekonomikos komiteto narius, Ūkio ministerijos vadovybę, jog Biržų verslui reikalinga „Eksportuojančioji Lietuva", pribloškė vietos valdžios atstovų abejingumas. Pasirodo, savivaldybės klerkai per mėnesį nesugebėjo į Ūkio ministeriją nusiųsti Biržų rajono tarybos sprendimo. Tai padarė tik Ūkio ministerijos vadovų paraginti - tarsi jiems, o ne Biržų valdžiai vietos verslininkai rūpėtų.

Neseniai atėjo gera žinia - LR Vyriausybėje numatomas svarstyti paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui klausimas. Kad jis ir Biržams būtų palankus, teks padėti nemažai pastangų.

Tik peršasi mintis, kad, matyt, geriausiai būtų, jei vietos valdžia visai nesikištų, nes po kai kurių jų vizitų ir pavėluotų raštų reikalai tikrai nepagerėja.

 2010 m. balandis