Apie 1912
metais įkurtą „M. Yčo ir bendrovės“ reikšmę leiskime kalbėti jos amžininkams.
Akiras – Biržys knygoje „Biržų apskritis“
1932 metais rašo: „Biržų spaustuvė
sulošė svarbią rolę ne tik biržiečių švietimui kelti, bet apskritai daug
prisidėjo prie tautiškų idėjų skleidimo. Biržų spaustuvės steigėjai taip pat ne
tiek materialistinės naudos tikėjosi iš tos spaustuvės turėti, kiek aukštesnių
idėjų vedami tą spaustuvę įsteigė.“ Mykolas Plepys „Biržų žinių“ 1933 m.
sausio 15 d. Nr. 3 pažymi: „Jei paiimti
porą desėtkų metų atgal, Biržuose buvo įsteigta lietuviška spaustuvė, iš kurios
per visą laiką išėjo daug knygų ir laikraščių, kas prisidėjo prie mūsų
apylinkės kultūrinimo ir jos visokeriopo gerbūvio kėlimo.“
Apie Biržų
spaustuvę daugiausiai yra rašę kraštotyrininkas Jonas Dagilis (beje, turintis
didelę Biržų spaustuvės leidinių kolekciją) ir mūsų krašto metraštininkas
Algirdas Butkevičius. Pastarasis prieš porą metų „Šiaurės rytuose“ teigė: „šiame rašinyje bandyta prisiminti kai
kuriuos mūsų spaustuvės istorijos fragmentus, suvokiant, kad neįmanoma kiek
išsamiau viename straipsnyje apžvelgti sudėtingos dvidešimtojo amžiaus vėtrų ir
neramumų kamuojamos spaustuvės istorijos, prisiminti čia dirbusių žmonių,
knygas, kalendorius, laikraščius leidusių mūsų krašto šviesuolių neretai
skaudžius likimus. Galbūt tai bus padaryta, minint Biržų spaustuvės 100 – ąsias
įkūrimo metines“.
Muziejuje,
bibliotekoje sklaidant pageltusius Biržų spaustuvės knygų, periodinių leidinių
puslapius, atsiranda suvokimas, kad tai neįkainojamas mūsų krašto dvasinis
turtas, kurį reikia ne tik išsaugoti, bet juo domėtis, naudoti krašto
švietimui. Daugelis minčių, idėjų, kurias skleidė biržiečiai leidėjai ir
spaustuvininkai aktualios ir šiandien.
Susimąstyti
paskatina kraštotyrininko J.Dagilio namuose sklaidant 1927 m. „Biržų
kalendorių“. Skyrelyje „Nauji priežodžiai“ rašoma „Meluoja kaip Seimo narys“ arba „Koliojasi
kaip apskrities tarybos narys“... Matyt, kai kurios bėdos amžinos.
Norėdami apčiuopti tikrą praeities pulsą,
bendraujame su Otilija Povilioniene, dirbusia spaustuvėje nuo 1948 metų,
vienintele, mums žinoma, likusia iš tų, kuri nors ir netiesiogiai susijusi su
spaustuvės įkūrimu. Jai teko dirbti, kai dar buvo naudojama rankinė spausdinimo
mašina „Koenig und Bauer“
pastatyta ir beveik be perstojo veikusi nuo 1912 metų.
Aštuoniasdešimtmetį
š.m. sausio mėnesį atšventusi O. Povilionienė Biržų spaustuvėje raidžių
surinkėja pradėjo dirbti būdama 16 metų. Priėmė ją į darbą tuometinis
spaustuvės vedėjas, gyvenęs Kęstučio gatvėje priešais geležinkelio stotį ir
kaip ji sakė, „nemokėjęs lietuviškai nei
skaityti, nei rašyti“, bet atnešdavęs redaguotą tekstą ir parodydavęs, kad
„apie tą vietą reikia pataisyt“. Toks
jo pasakymas visoms dirbusioms moterims sukeldavo juoką. O. Povilionienė
pasakoja kaip iš švininių raidžių pagal planą turėdavo surinkti tekstą, o jį,
antrame aukšte redaktoriaus suredaguotą, jau pataisydavo ir darydavo klišes. Per dieną tekdavo surinkti apie 13 tūkstančių
raidžių, todėl dabar nuo švino rankų sąnariai išsiklaipę, o ir regėjimui
pakenkė. Dirbo nuo 9 val. iki 18 val., nes leidiniai išeidavo du kartus per
savaitę.
O.Povilionienė prisimena ir apie 1948 metus spaustuvėje
dirbusį Petrą Sklenį, kuris su dideliu peiliu pjaustydavo, pakuodavo ir
sudėliodavo užsakovams įvairius blankus, kvitus, laikraščius. Tuomet jam galėjo
būti apie 60 metų. Mena ji ir tai, kad šventėms išeidavo spalvoti numeriai
(mėlynos, žalios spalvos): „į tokį lovį
supildavo dažus, sukant rankeną nusidažydavo. Būtinai stovėjo dėžutė su
vandeniu rankom pasišlapinti, kad polierius geriau slystų“. Na, o
labiausiai, anot buvusios spaustuvės darbuotojos, nelaukdavę rinkimų, nes
tuomet tekdavę dirbti visą parą, parėjus
ryte į namus tik užvalgyti ir vėl reikėję bėgti į Vytauto gatvę, kad agitacinė
medžiaga rinkėjus laiku pasiektų. O. Povilionienė vardija buvusius spaustuvės
vadovus Bakaną, Valentą, prie
spausdinimo mašinos dirbusius Petrą Gražinį, Leoną Trišką.
Biržų spaustuvėje
paprastais darbininkais tarpukario laikotarpiu dirbo šviesūs žmonės – poeto
Kosto Snarskio brolis Jonas, pats bandęs literato plunksną. Aktyvi „Radvilos“
draugijos narė Otilija Stuinaitė, spaustuvėje dirbusi raidžių surinkėja. Ją
gerai prisimena 90-mečiai, biržiečiai Aldona ir Vilius Šernai. A.Šernienė
pasakoja, kad būdama gimnaziste, gyveno pas O.Stuinaitės tėvus Stoties gatvėje.
Dažnai su ja eidavusios pasivaikščioti prie ežero, į bažnyčią, bet apie darbą
spaustuvėje neklausinėjusi, nes tuomet rūpėjo mokslai. A.Šernienė prisimena
bendravusi ir su dar vienu spaustuvėje dirbusiu darbuotoju Adolfu Vanagu iš
Taikos gatvės, tačiau šis apie 1941 metus išvažiavo į Žemaitiją.
Biržiečius
tarpukario laikotarpiu pasiekdavo populiarūs Biržų spaustuvės periodiniai
leidiniai „Biržiečių balsas“, „Sėjėjas“, „Biržų kalendorius“, „Biržų žinios“,
knygelės vaikams („Onutės pasakojimai“), religiniai spaudiniai „Evangelijos
šviesa“, „Giesmynas“ ir kt.
Reikšmingiausias
periodinis leidinys, spausdintas Biržų spaustuvėje, žinoma, buvo “Biržų žinios”
– savaitraštis, skirtas Biržų krašto visuomenei. M. Yčo paskatintas “Biržų
žinias” įsteigė ir savo lėšomis pradėjo leisti bei redaguoti žymus visuomenės
veikėjas gydytojas Jokūbas Mikelėnas. Pirmasis, keturių puslapių numeris, išėjo
1922 metų rugpjūčio 14 dieną. “Laikraščio klausimas Biržuose nors
savaitinio arba ir neperiodinio jau pribrendęs. / Biržai su gelžkelio pravedimu
kečiasi iš miesčiuko – kaimo į miestą: kyla pramonė, atgyja pirklyba, tveriasi
draugijos, bendrovės. /Be laikraščio negali būti visuomenei pilnai nušviestas
ir žinomas veikimas daugelio naujų pramonės pirklybos įstaigų ir draugijų,
delko kenčia minėtos įstaigos ir visuomenė. Daugelis visuomenę interesuojančių
žinių be laikraščio virsta grandiozinėmis pasakomis, provincijos plepalais. […]
Biržai todėl irgi turi turėti laikraštį, kad laikrašty atsispindėtų kampelio gyvumas, kurį mes matome, kaip
gyvenimas čia visose šakose verda, kunkuliuoja, plečiasi ir veja kultūringesnius
kaimynus“. (iš „Biržų žinių“ Nr. 1, 1922 m.).
Šiais metais
gausiai pasipylę jubiliejai – dailės draugijos „Lyra“, Biržų spaustuvės
šimtmečiai, „Biržų žinių“ devyniasdešimtmetis tikriausiai labai paįvairins
Biržų kultūrinį gyvenimą ir duos peno mūsų šviesuolių kūrybai.
Rajono tarybos narė
Arutis Černiauskas
VDU IV kurso Istorijos katedros studentas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą