BIRŽŲ KULTŪROS IR POLITIKOS ISTORIJOS PĖDSAKAIS. (I)

             “Biržai dabar yra pirmaeilis su apskrities teisėmis miestas. Jį puošia keturios įvairių tikybų bažnyčios ir jis yra gero tarpusavio sugyvenimo pavyzdys laisvų Lietuvos piliečių, harmoningo suderinimo įvairių tikybinių ir visuomenės organizacijų ir jų interesų” – taip Biržus apibūdino Martynas Yčas, aprašydamas valstybės oficioze “Lietuvos aide” Didžiojo Lietuvos hetmono kunigaikščio Jonušo Radvilos paminklo atidengimo iškilmes 1931 metais Biržuose. Kiekvienas dabarties biržietis turėtų susimąstyti perskaitęs šiuos didžiojo Biržų ir Lietuvos patrioto žodžius, tik kažin ar jie tinka mūsų dabarčiai. Istorijos, ypač savo krašto, žinojimas leidžia padaryti išvadas apie padarytas klaidas, pasimokyti iš laimėjimų, kuriuos pasiekė mūsų artimesni ir tolimesni protėviai.

 Šiais metais turėtume minėti tris gražius jubiliejus. Sukanka šimtas metų nuo dramos ir muzikos draugijos “Lyra” įkūrimo, bendrovės  “M. Yčo ir b-ės spaustuvė” įsteigimo. Jei apie du pirmuosius “jubiliatus” yra daugiau ar mažiau mūsų vietinėje žiniasklaidoje rašyta, tai apie trečią įvykį, kuriam irgi sukanka 100-as metų, Biržų istorikai dar nespėjo išguldyti savo žinių. Tai - pirmoji Biržų krašto istorijoje rinkiminė kampanija (gana demokratiška, nors pagal tuometinę tvarką moterys, kareiviai ir neturintys nuosavybės negalėjo dalyvauti rinkimuose) į Rusijos imperijos ketvirtąją Valstybės Dūmą. Vienas kandidatų nuo Kauno gubernijos buvo biržietis advokatas M. Yčas. Jis, žinodamas, kad rusų slaptoji policija itin domisi lietuviais kandidatais ir, nenorėdamas pakenkti steigiamos Biržų spaustuvės reikalams, sugalvojo tuo metu negirdėtą agitacijos būdą – koncertinę turnė po Aukštaitiją ir Žemaitiją. Su garsiu dainininku Miku Petrausku ir papilietėmis pianistėmis Elena ir Jadvyga Neimanytėmis buvo aplankyti dešimt miestų: Rokiškis, Linkuva, Panevėžys, Kėdainiai, Ukmergė, Zarasai, Raseiniai, Telšiai, Šiauliai ir baigiamasis koncertas vyko Biržuose 1912 metų rugpjūčio 19 dieną. Sumaniai politikoje panaudodamas meną, išradingai pravesdamas rinkimą kampaniją, M.Yčas pirmasis iš lietuvių panaudojo tuo metu (bet ne šiandien) neįprastas rinkimų technologijas, kurios pasiteisino. Leiskime pačiam M. Yčui papasakoti apie kampanijos įspūdžius, gal juos gerai įsidėmės mūsų būsimieji tautos atstovai ar bent pretenduojantys į juos.

“Sustoji kur nors paupyje arklių pasiganyti, pasigirdyt, gėriesi gamtos gražiais reginiais, traukdamas į krūtinę gaivinantį šienapjūtės orą, klausais valiojančių dainų grėbėjų ir pjovėjų, praeinančių pro tave pavakary iš laukų… Jauki mums būdavo šių raumeningų, sveikų vyrų ir mergaičių eisena. Čia tada ir be Kūno Kultūros Rūmų bei futbolo pagalbos sveikata trykšte trykšdavo…”.  Romantinė rinkimų pusė, deja, buvo persverta tos kasdienybės, kuri mums šiandien  pažįstama iki smulkmenų. Vienas valstietis M. Yčui pasakojo: “Kad tamsta žinotum, ką tie ponaičiai ant tamstos čia pripasakojo. Mes klausėmės, klausėmės ir nutarėme,  kad tamsta tik jau nesi toks blogas žmogus, kaip jie pliauškia, ir tamsta kiaurai eisi į Dūmą.” Taigi paprasti bemoksliai ūkininkai laikėsi savo sąžinės balso, o ne partinio agitatorių šmeižto.

 Minint šio įvykio šimtmetį reikėtų palyginti M. Yčo ir dabartinių mūsų politikų nuveiktus darbus. Dabartinės mūsų valdžios simbolis jau yra – amžiams sustojęs traukinukas. Buvęs Nepriklausomos Lietuvos finansų ir transporto ministras pasirūpino, kad Biržai turėtų tuo laiku vienintelę modernią transporto priemonę. Dar Rusijos imperijos laikais rinkimų kampanijos metu duoti pažadai – visas jėgas skirti savo krašto gerovės kėlimui, buvo išpildyti.  Martyno Yčo asmenyje, jo kaip politiko, verslininko veikloje buvo suderintas darbas tiek visai Lietuvai, tiek Biržų kraštui.  

              Ar nevertėtų pradėti diskusijas dėl a.a. M.Yčui Garbės piliečio vardo suteikimo, kas iššauktų pasvarstymus apie tai, koks turi būti Biržų Garbės pilietis ir kaip privalo elgtis Biržų žmonių išrinktas politikas?  

Ramunė Čigienė

              Biržų rajono tarybos narė

Arutis Černiauskas

              VDU istorijos katedros IV k. studentas