2012 m. sausio 17 d. internetiniame portale www.e-peticija.lt paviešintas LR Prezidentei, LR Seimui, LR Vyriausybei, Lietuvos žmonėms ir žiniasklaidos priemonėms adresuotas memorandumas dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo. Memorandumui pritarė jau daugiau nei 400 organizacijų, įstaigų atstovų ir pavienių asmenų. Deja, biržiečių tarp pasirašiusiųjų kol kas beveik nėra (atsiliepė vienas vabalninkietis).
Džiaugiuosi tokia iniciatyva, kaip ir raginimu 2013 m. paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas nuo vaikystės turi tapti vienu iš svarbiausių visuomenės uždavinių ir darbų. Dabar politikų rūpestis jaunąją karta dažnai yra tik rinkiminių kampanijų metu dalomi pažadai ar dalyvavimas įvairiose šou akcijose, kuriose stengiamasi parodyti save. Prikurta dešimtys programų, strategijų, numatančių jaunimo fizinės ir dvasinės sveikatos gerinimą, bet rezultatai negerėja. Ligos “jaunėja”, auga sergamumo rodikliai, didėja mirtingumas ir t.t. Kol kas girdime tik pavienių politikų, aktyvių visuomenės atstovų pastangas aiškinti ir reglamentuoti konkrečius, su vaikų sveikatinimu susijusius dalykus. Pvz.: sveikos mitybos idėjas.
Įvairių tyrimų duomenimis daugiau nei 50 proc. žmogaus sveikatai įtakos turi sveika mityba. Jeigu, dar vaikas būdamas, žmogus įpras sveikai maitintis, tikėtina, kad tą darys ir visą likusį gyvenimą. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sveikai maitinantis būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 90 proc. 2-ojo tipo diabeto, 30 proc. onkologinių susirgimų. Tad, drąsiai galima teigti, kad investicijos į vaikų sveikatą atsiperka dešimteriopai, nes tai yra investicijos į šalies ateitį. Gaila, to nenori suprasti kai kurie vietos politikai. Gal todėl parengta Biržų rajono vaikų sveikos mitybos įpročių programa, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti pačių mažiausiųjų sveikos mitybos įpročius, susilaukė dabartinės rajono valdžios pasipriešinimo. Merė Irutė Varzienė programos projekto pristatymą pavadino spektakliu, o liberalsąjūdietis Kęstutis Slavinskas - kvailyste. Žiniasklaidoje pasipylė neigiami vertinimai ir komentarai. Keista, kad Darbo partijos Biržų skyriaus vadovas Rimantas Bašys irgi pasisakė prieš programą, žinant, kad šios partijos viena iš lyderių, seimo narė Dangutė Mikutienė, jau 12 metų aktyviai dirba Lietuvos piliečių sveikatinimo srityje ir stebisi tokiu partiečio poelgiu. Daugumai vietos politikų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pritarimas programai, pasirašytas viceministro Audriaus Klišonio, pasirodė nevertas dėmesio. Biržuose gimęs ir užaugęs, SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas labai nustebo išgirdęs neigiamą vietos politikų požiūrį į programą.
Nors rajono tarybos valdančioji dauguma nepritarė vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymo programai, Seimo Sveikatos komiteto narių Dangutės Mikutienės ir Agnės Zuokienės nuomonė priešinga, jos palaiko ir remia tokias iniciatyvas.
Minėtame Memorandume teigiama, kad “sveikos ir ekologiškos socialinės aplinkos kūrimas privalo tapti prioritetine Lietuvos politikos sritimi”. Vis daugiau žmonių supranta, kad atvežtinės daržovės ir vaisiai nokinami ir ruošiami ilgam saugojimui naudojant chemines medžiagas, o tai gali pakenkti (ypač vaikų) sveikatai. Apie tai, kad importiniai vaisiai ar daržovės gali būti ekologiški nėra nė kalbos. Visuose importiniauose vaisiuose ir daržovėse randama cheminių medžiagų (pesticidų ir kt.), nors jų kiekiai neviršija nustatytų normų (beje, suaugusiems), tačiau ne paslaptis, kad jos nustatomos, galimai atsižvelgiant ir į gamintojų bei prekybininkų pageidavimus. Todėl, žmonės stengiasi valgyti ekologišką produkciją, bet ne visi gali įpirkti. Žinių radijo laidoje “Kai valdžia turi tarnauti žmonėms” (2012 m. vasario mėn.) seimo narė D.Mikutienė sakė, kad valstybė, gerbdama savo piliečius, turi suteikti galimybę sveikai gyventi (gauti sveikus maisto produktus) visiems šalies piliečiams. Gaila, tačiau jos idėjos sunkiai skinasi kelią, o valstybė mielai skiria milijardus vis brangesnių vaistų kompensacijoms. Ar bereikia eilinį kartą priminti, kad mes – itin ligota ir trumpiausiai gyvenanti tauta Europoje.
Daug rašoma ir kalbama apie ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą ŽŪM programą “Vaisiai vaikams”, kuri buvo pristatyta kaip alternatyva mano parengtai programai. Nesu prieš tokias programas, tačiau, gerbdama savo šalies mažuosius piliečius, negaliu sutikti, kad jiems būtų tiekiami II kategorijos (žemiausios) atvežtiniai, cheminėmis medžiagomis apdoroti vaisiai, o ne vietinių ūkininkų auginama produkcija. Beje, vietinoje augintų ekologiškų morkų, obuolių, kriaušių tiekėjai neperka, nes jos per brangios, o švietimo įstaigoms atsiranda papildomų darbų pvz.: morkas plauti, skusti ir t.t. Dabar vaikams išdalinami neaiškios kokybės vaisiai, (svarbu nemokamai!) ir tai vadinama vaikų sveikatinimu. Beje, pagal “Vaisiai vaikams” programą, vaisių ir daržovių negalima perdirbti (pvz. morkų negalima net tarkuoti, tuo labiau, spausti sultis). O sveikos mitybos specialistų rekomendacijose teigiama, kad vaikai privalo gauti lengvai įsisavinamą kiekį vitaminų, mikroelementų, enzimų, kurių daugiausiai turi natūralios, šviežios sultys. Morkų sultys visų pripažįstamos kaip geriausios.
ES lėšomis finansuojama programa vykdoma ir kaimyninėje Latvijoje, tačiau pagal jų ŽŪM reikalavimus švietimo įstaigos gauna tik vietinių augintojų tiekiamus vaisius ir daržoves. Latviai remiasi visame pasaulyje pripažintais tyrimais, kad žmogaus organizmas geriausiai įsisavina vaisius ir daržoves, kurie užauginti jo gyvenamoje teritorijoje arba netoli jos (100 – 300 km atstumu). Mano sumanymas vaikams tiekti kokybišką ir sveiką produkciją, taip pat, skatinti vartoti ekologiškas vietines daržoves ir vaisius, tuo pačiu paremiant mūsų šalies ekologinius ūkius, nėra pirmas Lietuvoje. Jau trisdešimt metų Palangos lopšelio-darželio “Gintarėlis” vaikai maitinasi tik ekologišku lietuvišku maistu. Rezultatai akivaizdūs – vaikai mažiau serga, gerėja jų fizinė būklė. Panevėžio rajono Naujamiesčio darželio vaikų mitybos racioną papildo šviežiai spaustos morkų sultys Tai ne vieninteliai pavyzdžiai ir reikia džiaugtis, kad jų daugėja. Ar mūsų rajonas bus prie vėluojančių - parodys laikas ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojų, kuriems iš tikrųjų rūpi vaikų sveikata, atkaklumas bei tėvelių bendruomeniškas požiūris į aktualias jų atžalų ugdymo problemas.
Kol kas, atrodo, visiems suprantami dalykai sunkiai skinasi kelią. Valdančiosios daugumos programoje juodu ant balto parašyta: “remsime ekologinius ūkius”, “sieksime, kad sveikatinimo programos būtų įgyvendinamos švietimo įstaigose” ir t.t. Deja, tai tik buvo ir lieka pažadais.
O morkų sulčių kritikams noriu pasakyti, jog man iš tiesų rūpi, kad vaikai mokytųsi sveikai gyventi, suprastų, jog mūsiški obuoliai, kriaušės, morkos vertingesnės už svetur išaugintus egzotiškus vaisius ir nuo mažens įgytų įpročius juos valgyti, vertintų savo krašto ūkininkų triūsą. Rūpi, kad vaikai aktyviai sportuotų, būtų fiziškai stiprūs, todėl įstaigoje, kurioje dirbu, kas rytą vyksta mankšta, vaikai mokosi žaisti futbolą t.t. Domėjimąsi sportu skatina tiek darželio pedagogai, tiek Kaštonų mokyklos mokiniai, Sporto mokykla, su kuriais bendradarbiaujame.
Deja, supratau, kad tie, kurie kritikuoja, patys rimtų pasiūlymų kaip gerinti vaikų sveikatą neturi. Nebent, gal nusifotografuoti prie paminko liekanų ar užkopti į metalinį bokštą, kuriam pinigų negaila. O gal eilinį kartą suruošti sau ir savo “aplinkai” alaus vakarėlį už vargano rajono biudžeto 6000 litų?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą