Formuojantis naujai Biržų rajono valdžiai, skambiai pasivadinusiai Permainų koalicija, dažnai, ypač iš merės Irutės Varzienės lūpų, girdėdavom mįslingą sąvoką – “modernioji vadyba”. Manau, kad kažkur ar kažkaip buvo nugirsta apie Naująją Viešąją Vadybą (NVV, angl. New Public management), bet, “modernioji” buvo naudojama tam, kad atrodytų moksliškiau, o žodžio vartotojai – protingesni. Praėjus beveik metams nuo to laiko, kai Biržų rajonui ėmė vadovauti Permainų koalicija, aiškėja, kad nei nauja, nei “moderni” vadyba kol kas neįgyvendinama, bet, matomai, ir nesuprantama ką visa tai reiškia.
Naujoji viešoji vadyba (NVV), paprastai tariant, yra verslo vadybos principų taikymas viešajame administravime, kur didžiausias dėmesys kreipiamas ne į darbo procesą, bet į jo galutinį rezultatą. Vykdant perėjimą nuo biurokratinio valdymo prie NVV, reikia įgyvendinti priemones, kurios skatintų dirbančiųjų motyvacijos, kvalifikacijos, našumo ir ypač iniciatyvumo augimą. Permainų koalicija visa tai padarė neįmanomą jau vadovavimo rajonui pradžioje, kai ėmė šaukti apie rajono administracijos darbuotojų, jai pavaldžių įstaigų vadovų “blogybes”, kalbėti apie nuobaudas, grąsinti prokuratūra ir kitomis bausmėmis. Kaip suprasti rajono merės pareikštą nepasitikėjimą švietimo skyriaus vedėja Genovaite Gutauskiene, iš esmės nepaaiškinant jo priežasčių? Būtent tokie pareiškimai įneša sumaištį į administracijos skyrių veiklą ir turi neigiamas pasekmes, nes, pirmiausia, žlugdo komandinį darbą, kurį ir turi organizuoti savivaldybės vadovai. Ar gali stengtis iniciatyvus darbuotojas, kai žino, kad darbdavys juo nepasitiki? Ne, jis tik atliks tai, kas jam pavesta – t.y. aklai vykdys nurodymus.
Rajono savivaldybės administracijoje, jai pavaldžiose įstaigose ir įmonėse dirba įvairūs žmonės, bet, iš tiesų, jų darbo kokybė didele dalimi priklauso nuo vadybos. Paprastai galima paaiškinti pavyzdžiu iš nesenų laikų. Sakykim, gera vokiečių siuvėja per tam tikrą laiką pasiūdavo 10 suknelių, o labai gera sovietinė - tik 3. Kodėl? Todėl, kad vokietė siuvo su kokybiška siuvimo mašina, geras audinys, puiki atmosfera darbe ir t.t., deja, sovietinė apie tai galėjo tik pasvajoti. Tad ir rajono savivaldybės administracijai vadovaujantis penketukas (merė, merės pavaduotoja, administracijos direktorius, jo pavaduotoja bei merės patarėjas) turi sudaryti darbuotojams geras darbo sąlygas (aišku, ne šiltas kabinetas svarbiausia), aiškiai suformuluoti užduotis ir tik tada reikalauti rezultatų. Svarbu, kad būtų racionaliai panaudoti turimi žmogiškieji ištekliai. Deja, “penketukas” kol kas, mano manymu, rodo prastą darbo organizavimo pavyzdį. Pirmiausia, pažvelgus į vadovų darbotvarkes, matyti, kad jų veikla dubliuojasi, neaišku kokiais tikslais keli (arba visi) vadovai dalyvauja tuose pačiuose (dažnai neatitinkančiuose jų kuruojamas sritis) susitikimuose, pristatymuose. O pristatant ypač svarbų rajono 2012 m. biudžeto projektą nedalyvo nei administracijos direktorius V.Džėja, nei rajono merė (šiek tiek pakalbėjo ir išėjo), nebuvo ir merės patarėjo E.Šerno, nors pastarąjį po svarstymo sutikau koridoriuje nešant kavos puodukus plauti. Tuo tarpu nežinia kada būsimos apžvalgos bokštelio statybos klausimo aptarime dalyvavo visi valdžios atstovai. Tokių pavyzdžių galima pateikti ne vieną ir tai įrodo, jog pati rajono valdžios “viršūnė” savo kompetencijomis pasiskirsčiusi tik popieriuje, tai ką kalbėti apie visą personalą.
Jau minėto racionalaus žmogiškųjų išteklių panaudojimo sėkmės laidas yra tolygus darbo krūvio paskirstymas. Ar tai žinoma ir, jei reikalinga, ar bandoma įgyvendinti rajono savivaldybės administracijoje? Ar vienodas darbo krūvis tenka dirbantiems, sakykime, Viešųjų pirkimų ir Socialinės paramos, ar Buhalterinės apskaitos skyriuose? Į tokius klausimus, visų pirma, turėtų atsakyti administracijos direktorius V.Džėja ir jo pavaduotoja A.Pocienė, tačiau, atrodo, kad iš jų žodį išpešti galima tik kankinant.
Norint keisti, reikia žinoti ką turi. Kalbant apie viešojo valdymo pokyčius, pirmiausia būtinas darbuotojų kompetencijos auditas. Viena jo sudėtinių dalių – darbo vietos “fotografija”. Tai subtilus ir sudėtingas procesas, bet įmanomas. Jį jau atliko kai kuriems Biržų politikams gerai žinomi Ukmergės rajono savivaldybės vadovai, su meru Algirdu Kopūstu priešakyje. Kadangi meras buvo kolchozinis funkcionierius, tai viską darė rimtai ir kietai. Buvo atmestos visokios vingrybės, o “fotografijos” darymas pasireiškė tuo, kad visi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos klerkai dvi savaites kiekvienos darbo dienos pabaigoje privalėjo smulkiai aprašyti ką nuveikė per darbo laiką. Gal ir žiauru, bet nei vienas per langą neiššoko ir toliau dirba laukdami sekančio eksperimento, o savivaldybės vadovai, pasinaudodami “fotografavimo” rezultatais, ruošiasi administracinei reformai. Geras pavyzdys – sektinas, todėl siūlau ir Biržuose atlikti darbo vietos “fotografiją”, tik pradėti ne nuo savivaldybės administracijos klerkų, o nuo rajono vadovų “penketuko”. Kai jie aprašys ką kiekvieną dieną nuveikė per dvi savaites (kokie konkretūs rezultatai pasiekti), bus galima, pasinaudojus vakarietiška patirtimi, suorganizuoti “smegenų šturmą”- tuomet vadovų darbą įvertins ir pasiūlymus kaip jį reikia keisti, pateiks tarybos nariai ir administracijos darbuotojai. Gal tai bus Permainų koalicijos “moderniosios” vadybos pradžia?
Ramunė Čigienė
Biržų rajono tarybos narė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą